1 2 3 4 5 6 >>

Vicki Lewis Thompson
Operacija REIKIA ŽIGOLO

Operacija REIKIA ŽIGOLO
Vicki Lewis Thompson

Šilkas
Linė Morgan turi kilnų tikslą – sutaikyti besivaidijančius tėvus.

Tikslą pasiekti padės baimė. Kas gali išgąsdinti du protingus suaugusius žmones? Ogi pažintis su būsimu žentu ir būsimo anūko tėvu – tatuiruotu, odinėmis kelnėmis apsitempusiu veltėdžiu.

Tonis Ruso sutinka Linei padėti. Jis patikimas kolega ir tikras draugas.

Planas puikus. Tik Linė pamiršo vieną smulkmenėlę: gundantys advokato, staiga virtusio seksualiu blogiuku, bučiniai tėra vaidyba.

Thompson Vicki Lewis

Operacija REIKIA ŽIGOLO

1

– Po trisdešimt penkerių santuokos metų tavo tėvas turėtų leisti man būti viršuje!

Linė Morgan petimi prispaudė telefono ragelį ir ėmė žiūrinėti ant stalo gulinčius lapelius su pranešimais.

– Niekaip nesuprantu, koks skirtumas, kuris viršuje, mama. Juk kalbame apie kūnus. – Pakėlusi akis ji išvydo Tonį Ruso, kuris išsišiepęs rėmėsi į jos kabineto durų staktą. – Negyvus kūnus, – pridūrė dėl Tonio.

Jis kilstelėjo antakius.

– Nesvarbu, – atsakė mama. – Tai principo reikalas.

Visa tai Linei buvo gerai pažįstama. Pastangos sutaikyti tėvus per kvailus jų barnius, anot Linės draugų, padėjo jai pasiruošti advokatūrai. Kaip ir buvo galima tikėtis, ji pateikė motinai logišką argumentą:

– Ar neturėtų tai priklausyti nuo mirties eiliškumo?

– Kaip tik taip sako jis, o tavo tėvas tikrai mane pragyvens, kad tik galėtų būti viršuje! Noriu užsitikrinti, kokioje vietoje galiausiai atsidursiu.

Linė pažiūrėjo į Tonį ir užvertė akis.

– Tarkim, tu mirsi pirma. Nori, jog paskui tave iškastų vien tam, kad jį pakištų po apačia?

– Kodėl gi ne?

– Todėl, kad kalbame ne apie maisto likučių šaldytuve perdėjimą į kitą vietą! Iš tiesų, mama, tai…

– Regis, tu nesupranti, kad aš nesiruošiu visą amžinybę tūnoti po tavo tėvu. Noriu skyrybų. Gali man atstovauti.

Linė padėjo lapelių puoštą.

– Atsiprašau?

– Noriu skyrybų. Juk tu – skyrybų advokatė, tiesa? Įteik savo tėvui dokumentus. Gal tai jį pamokys, kaip dera elgtis kapinėse!

Linė pasilenkė į priekį ir susitelkė į pokalbį.

– Negaliu patikėti, kad rimtai kalbi apie skyrybas.

– Visiškai rimtai.

– Nejuokinga.

– Žinoma, kad juokinga.

Linės nuostabai, jos širdis daužėsi taip, tarsi ji būtų mažas vaikas, kuriam gresia tokia šeiminė nelaimė, o ne gerbiama dvidešimt devynerių metų Ilinojaus valstijos advokatė.

– Paklausyk, nusipirkite du gretimus sklypus kitoje kapinių vietoje.

– Nieku gyvu! Tai mano šeimos kapavietė, jame man yra skirta vieta, ten ir būsiu palaidota. Tegul tavo tėvas susiranda sklypą sau.

– Klausyk, mama… – Linė nutilo, nes sumirksėjo antrosios linijos lemputė. – Man skambina kita linija. Pasiklausyk truputį muzikos, tik niekur nedink.

– Nepamiršk, kad aš moku už tarpmiestinį pokalbį, mieloji.

– Gerai. Neužtruksiu. – Linė paspaudė mygtuką ir pasižiūrėjo į Tonį.

Rimta veido išraiška jis atsiplėšė nuo durų staktos. Tonis visada suprasdavo jos nuotaikas, todėl tapo vertingu draugu.

– Regis, esi labai užsiėmusi, – ramiai tarė jis. – Gal man ateiti vėliau?

– Būk geras, pasilik. Jaučiu, kai visa tai baigsis, man reikės patarimo.

– Kaip pasakysi. – Tonis priėjo prie stalo ir atsisėdo ant vienos iš kėdžių.

– Ačiū. Pasistengsiu neužtrukti. – Nusišypsojusi jam Linė atsiliepė į skambutį antrąja linija: – Linė Morgan.

– Tavo motina visai padūko, – pareiškė tėvas.

– Pati žinau. Koks ten triukšmas girdėti, tėveli? – Ji žvilgtelėjo į Tonį, kuris užjaučiamai purtė galvą.

– Nekreipk į jį dėmesio. Manau, šį kartą reikalas rimtas, riešutėli. Skyrybos. Noriu, kad man atstovautum.

Linė priglaudė delną prie kaktos.

– Ir tu?

– Ką reiškia „ir aš“? Ar ji mane aplenkė?

– Ne, nes aš neatstovausiu nė vienam iš jūsų. Garbės žodis, judu panašūs į vaikus, besipešančius, kuriam atiteks dviaukštės lovos antras aukštas.

– Visa tai ne vien dėl laidojimo vietos, – paaiškino tėvas. – Ji lankė tą nelemtą seminarą „Išlaisvinkite savo galias“, negana to, ėmė vartoti testosteroną, anot jos, dėl klimakso. Bet žinai, ką aš tau pasakysiu, šiai moteriai hormonų nereikia. Patikėk manimi, riešutėli, pasikeitė jos mąstymas.

– Ji visada tokia buvo, tėti. – Linė suprato, kad šio reikalo taip lengvai nepavyks sutvarkyti. – Klausyk, mudu su tavimi dar pasikalbėsime apie tai. Tik nepriimk skubotų sprendimų.

1 2 3 4 5 6 >>