Литовский на все случаи жизни. 3-я часть

– ?tai mes. Brangioji, kur tu?

– A? cia, Linai. Sveiki, Marina, Viktorai, Varvara. Labai malonu jus pamatyti! Uzeikite, pra?au! Duokite man savo skecius, nusivilkite paltus. Pakabinkite juos ant pakabos.

– Sveika, Milda. Aciu, lauke lyja.

– Bjaurus oras!

– Pas jus labai jauku ir ?ilta. Kas taip maloniai kvepia?

– Dekoju. Praeita karta pazadejau, kad pagaminsiu ka nors tradicinio, todel vakarienei paruo?iau bulvinius blynus su mesos idaru.

– O mes atne?eme vyno ir ?okolado ?eimininkei. Tikiuosi Jums patiks.

– Draugai, uzeikite, nesidrovekite. Uzeikite, uzeikite. Vonios kambarys yra ?ioje puseje, galite nusiplauti rankas, o man reikia i virtuve.

– Mama, a? tau padesiu.

– O a? irgi galiu jums padeti?

– Vare, zinoma.

– O a? parodysiu musu namus, musu pasididziavima!

– Yra kuo didziuotis, jus turite gera skoni.

– Be reikalo tu, Linai, nestojai studijuoti interjero dizaino!

– Tai ne a?, tai Milda! Ji turi gera skoni, a? tiesiog padejau paversti jos idejas realybe!

– Jus esate puiki komanda, sugebeti dirbti kartu ?eimoje yra labai svarbu.

– Taip, Marina. Jus esate visi?kai teisi.

– Linai, o kas tai per paveikslas?

– Tai irgi musu pasididziavimas, musu sunaus darbas. Nuo mokyklos laiku Mantas mego grafika, taciau pasirinko mokytis kalbu. Tai jo hobis.

– Kaip grazu! Kiek smulkiu detaliu! I? tolo ju nematyti, bet i? arti atrodo, kad tai yra visas pasaulis! Tavo sunus, Linai, yra labai talentingas!

– Aciu. Jis yra ?aunus vaikinas, megsta mena, lankosi ivairiose parodose. Jis mena supranta geriau nei mano zmona ir a?.

– Tai puiku, jaunyste kaip tik ir skirta saves tobulinimui.

– Sutinku. Nepamenu, kada paskutini karta buvau parodoje. Visa savo laika skiriu pasiruo?imui paskaitoms ir ivairiems seminarams. Paskutini karta dailes parodoje lankiausi mazdaug prie? de?imt metu.

– Tai blogai, Linai. Negalima pamir?ti saves.

– A? zinau, Viktorai.

– Tai kieno tai buvo paroda?

– Niko Pirosmanio – gruzinu dailininko.

– O! Primityvizmo atstovas, vienas didziausiu naivaus meno meistru. O kur vyko paroda?

– Lietuvos dailes muziejuje, jis netoli universiteto. Pirosmanio paveikslai buvo ten eksponuojami penkis menesius. Buvo galima nueiti ir pasiziureti i juos kelis kartus. Ta syki a? ten nuejau su sunumi ir jo klase i? meno burelio. Mantas jau tada domejosi menu, o man tai tapo proga gyvai pamatyti Pirosmanio paveikslus.

– Ar tau patiko?

– Taip. Idomu ir neiprasta. Nors parodoje buvau labai seniai, bet puikai prisimenu, kad Pirosmanio darbai pasizymi juoda spalva. Daugelio jo paveikslu fonas buvo juodas.

– Manau, kad jo darbai yra ?iek tiek niurus…

– Be abejones, jo darbai neiprasti, taciau a? sutinku su Marina. Man atrodo, kad menas turetu teikti dziaugsma.

– Toki ispudi greiciausiai sukuria dailininko pasirinktos spalvos. Tai nerei?kia, kad jo paveikslai niurus. Jie tamsus, bet juose daug puotu ir ?venciu. Daug gamtos vaizdu, gyvunu, peizazu!

– Nezinau, Linai. Man labiau patinka musu rusu menininku paveikslai.

– Kai ziuri i Levitano, ?i?kino paveikslus, siela ilsisi. Tarsi tu pats pasinerei i ta paveiksla!

– ?ie menininkai gyveno skirtingais laikais. Be to, Pirosmanis nebuvo profesionalus dailininkas. Jis pats i?moko tapyti paveikslus.

– ?tai ir mes. Vakariene paruo?ta. Apie ka ?nekuciuojates?

– Apie mena. Jusu sunaus paveikslas yra labai neiprastas.

– Idomi tema! Aciu. Jis – musu menininkas nuo vaikystes. Pra?au, priseskite.

– Aciu!

– Nesivarzykite, pra?au.

– Atrodo skaniai.

– O skonis dar geresnis.

– Hm, ?is patiekalas pana?us i cepelinus.

– Tikrai! Kitoks skonis, forma.

– Milda, ar galiu Jums ipilti vyno?

– Ne, aciu. A? negeriu.

– Tada gal sulciu?

– Taip, sulciu galite.